Rekreacijos ir saugomų teritorijų planavimas

 

Pagrindinės rekreacinio ir saugomų teritorijų planavimo darbų kryptys yra šios:

 

1.       Rekreacinės infrastruktūros projektai paskutiniu metu yra ypač paklausūs. Reikšmingesni iš jų – Kulautuvos girininkijos rekreacinio pėsčiųjų tako ir Pagramančio regioninio parko informacinės sistemos ir rekreacinės infrastruktūros, skirtos dviratininkams, techniniai projektai.

2.       Piliakalnių želdinių sutvarkymo ir pritaikymo pažintiniam turizmui projektai - Atlikti Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio Anykščių raj., M. Žinėnų piliakalnio (Jonavos raj.) ir kt. projektai.

3.       Valstybės saugomų teritorijų (valstybinių parkų, draustinių) tvarkymo planai bei regioninių parkų rekreacinio prioriteto zonų specialieji planai. Šioje srityje atlikti Šiaurės ir Rytų Lietuvos valstybinių parkų Anykščių, Asvejos, Sartų, Žagarės ir Ventos regioninių parkų ribų bei zonų ribų planai ir tvarkymo planai (kartu su Gamtos paveldo fondu) bei Rambyno RP, Raigardo kraštovaizdžio ir Europos Centro kartografinio draustinio, Metelių regioninio parko Dusios rekreacinės zonos tvarkymo planai,

4.       Kraštovaizdžio formavimo projektai - naujas darbų baras. Parengti Kulautuvos miško parko bei Kraštovaizdžio formavimo rekomendacijų parengimas ir paežerių kraštovaizdžio sutvarkymo Tytuvėnų RP projektai.

5.       Miestų miškų miškotvarkos projektai. Svarbiausi iš jų: Vingio parko miškotvarkos projektas, Vilniaus ir Kauno miesto miškų miškotvarkos projektai ir kt.

6.       Rekreacinių metodikų ir rekomendacijų parengimas - skyriaus specialistai kartu su ARCHIMITA parengė Rekreacinės infrastruktūros plėtros respublikos valstybiniuose miškuose programą bei mokslinį taikomąjį darbąKraštovaizdžio tvarkymo priemonių taikymo miškuose rekomendacijų parengimas".

7.       Valstybinių miškų pritaikymo žmonių poilsiui projektai. Tai labiausiai svarbi ir reikšminga darbų sritis, sudaranti didžiausią skyriaus darbų krūvį. LR Bendrajame plane akcentuojamas būtinumas gerokai plėsti planavimo darbus bei įgyvendinti konkrečias rekreacinės infrastruktūros formavimo priemones. Numatyta, kad sėkmingai plėtrai užtikrinti rekreacijos poreikiai turi būti integruoti ne tik į visus teritorijų planavimo dokumentus, bet ir į kitų ūkio šakų, pirmiausia miškų, programas ir planus. Remiantis minėtomis nuostatomis, Generalinė miškų urėdija inicijavo miško urėdijų rekreacinės infrastruktūros projektavimo darbus einamaisiais miškotvarkos metais. Tuo tikslu rengiami rekreacinio sutvarkymo projektai, kurie yra miškų urėdijų sudėtinės vidinių miškotvarkos projektų dalys. Šiuo metu tokie projektai parengti Kretingos, Telšių, Rietavo, Mažeikių, Panevėžio, Kupiškio, Šiaulių, Pakruojo, Tytuvėnų, Joniškio, Kuršėnų, Biržų  miškų urėdijoms.