VĮ JONIŠKIO MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO SANTRAUKA

Vidinės miškotvarkos tikslas – užtikrinti tvarų ir suderintą su visuomenės ir savininkų reikmėmis bei miškų politikos reikalavimais valdos miško išteklių naudojimą, o pagrindiniai uždaviniai – atlikti miško išteklių inventorizaciją, ūkinės veiklos bei miško išteklių rodiklių analizę ir suprojektuoti ūkines priemones miško ištekliams naudoti, atkurti bei gerinti.

Miško išteklių inventorizacija (sklypinė miškotvarka), kurios tikslas – įvertinti valdos miško išteklius pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius, atlikta visų nuosavybės formų miškuose, vadovaujantis Lietuvos miškotvarkos taisyklėmis (2003 m.), remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006-06-15 užsakymu SBMŪRP-6-7, naudojant 2005 m. aerofotografavimo medžiagą (ortofoto planus).

        Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos, nustatytu tikslumu aprašyti (inventorizuoti) visi sklypai pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius, duomenų bazių reikalavimus. Inventorizacijos duomenys (atributiniai ir grafiniai) sudaro Lietuvos miško išteklių integruotos informacinės sistemos pagrindą.

Urėdijos veiklos teritorijoje inventorizuota 26369 ha miškų, iš jų:  valstybinės reikšmės – 19243 ha (73,0 proc.), urėdijos valdomų nevalstybinės reikšmės – 83 ha (0,3 proc.), privačių – 5290 ha (20,0 proc.), nuosavybės teisių atkūrimui skirtų – 1705 ha (6,5 proc.) ir 48 ha (0,2 proc.) kitų naudotojų miškų. Valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr.1154 (LRV 2004-11-03 nutarimo Nr. 1370 redakcija).

Parengti duomenys apie urėdijos (valdos) miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę stuktūrą, miško įrenginius ir techninį aprūpinimą, Raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų) radvietes, kertines miško buveines, vykdytas ūkines priemones.

Vidinės miškotvarkos projektas parengtas remiantis 2006 m. atliktos valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami VĮ Joniškio miškų urėdijos miškai 2007-2016 metais. Miškotvarkos projekto turinį valstybinei valdai sudaro: aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai (M 1: 10 000), medynų ir kiti tematiniai planai (M 1: 20 000), apžvalginiai žemėlapiai (M 1: 50 000). Taksoraščiai ir kartografinė medžiaga paruošta visų nuosavybės formų miškams, kuriuose atlikta valstybinė miškų inventorizacija. Visa parengta miškotvarkos medžiaga yra urėdijoje ir girininkijose. Privačių, miškų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui bei kitų miškų valdytojų ir naudotojų miškų inventorizacijos suvestiniai duomenys yra Aplinkos ministerijos Miškų departamente, Aplinkos apsaugos inspekcijoje ir Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje. Privačioms miško valdoms miškotvarkos projektai rengiami pagal savininkų užsakymus.

Visa urėdijos teritorija suskirstyta į šešias girininkijas: Žagarės, Joniškio, Satkūnų, Skaistgirio, Mikaičių ir Beržėnų. Vidutinis girininkijos plotas – 4387 ha (3207 ha – valstybinės reikšmės miškų). Miškų urėdijoje – 19 eiguvų. Vidutinis eiguvos plotas (valstybinės reikšmės miškuose) – 1013 ha. Vidutinis kvartalo plotas – 32,9 ha (valstybinės reikšmės miškų – 35,9 ha), vidutinis taksacinio sklypo plotas – 1,9 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 2,1 ha). Urėdijos miškai yra dviejų savivaldybių teritorijose: Joniškio rajono – 89,8 proc., Šiaulių rajono – 10,2 proc. Urėdijos teritorijos miškingumas – 20,4 proc.

Saugomos teritorijos ir miškai su apribotu ūkiniu režimu miškų urėdijoje užima 8234 ha (miško žemė) arba 32,3 proc. bendro visos miško žemės ploto, iš jų - valstybiniai parkai ir draustiniai –  4617 ha arba 56,1 proc. viso saugomų teritorijų ir miškų su apribotu ūkiniu režimu ploto.

Urėdijos veiklos teritorijoje yra: Žagarės regioninis parkas, 4 valstybiniai ir 3 savivaldybių draustiniai, 4 vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbias teritorijas, 3 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir nedidelės dalys dviejų miško biosferos poligonų. Urėdijos veiklos teritorijoje suskaičiuojami 38 paveldo objektai, esantys miško žemėje.

Valstybinio parko, draustinio pavadinimas                Saugomos teritorijos plotas (ha)

- Žagarės regioninis  parkas                                                                  4784

- Pabalių valstybinis botaninis dr.                                                             49

- Mūšos tyrelio valstybinis telmologinis dr.                                           1449

- Vilkijos valstyb. hidrografinis dr.                                                            63

- Šakynos valstybinis geomorfologinis dr.                                               965

- Eglynlaukio botaninis savivald. dr.                                                         33

- Satkūnų botaninis savivald. dr.                                                             106

- Švėtės slėnio botaninis savivald. dr.                                                       8,5

- Gedžiūnų miško biosferos poligonas (d.)                                           14629

- Gubernijos miško biosferos poligonas (d.)                                        19262

Miškų selekcinės sėklininkystės objektų miškai, patvirtinti LRV 1999-02-05 nutarimu Nr.133 (LRV 2002-07-16 nutarimo Nr.1138 redakcija) urėdijoje sudaro apie 47 ha.

Toliau santraukoje vidinės miškotvarkos projekto duomenys pateikiami tik apie valstybinės reikšmės miškus.

Miškai į grupes ir pogrupius suskirstyti pagal Miškų įstatymo reikalavimus, Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką ir normatyvus.

I grupės (rezervatiniai) miškai urėdijos teritorijoje neišskirti, II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai), kuriuose tikslinis medienos naudojimas praktiškai nevyksta, urėdijoje užima 2283 ha (12,3 proc.), III grupės (apsauginiai) – 2781 ha (14,9 proc.), IV grupės (ūkiniai) – 13531 ha (72,8 proc.). Kiekvienai miško grupei yra nustatytas ūkininkavimo tikslas ir ūkinis režimas, o pagal funkcinę miško paskirtį miškai priskirti atitinkamiems pogrupiams. Miškų priskyrimas grupėms ir pogrupiams patvirtintas LR Vyriausybės 2002-10-21 nutarimu Nr.1651. 2005 metais, atlikus miškų inventorizaciją, parengti patikslinti miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašai ir planas M 1: 50 000.

Miško žemė užima 18595 ha (96,6 proc.). Medynai dengia 93,4 proc. (17375 ha) miško žemės. Kultūrinės kilmės medynai ir želdiniai sudaro 4802 ha arba 27,6 proc. viso medynų ploto. Neapaugusi mišku miško žemė užima 569 ha (3,1 proc. visos miško žemės), iš jos – kirtavietės – 408 ha (2,2 proc. visos miško žemės).

Ne miško žemė užima 648 ha (3,4 proc. bendro miškų ploto), iš jos: pelkės – 402 ha (62,1 proc.), vandenys – 241 ha (1,3 proc.).

Didžiojoje miškų dalyje – 8700 ha (50,1 proc.)  plote vyrauja minkštųjų lapuočių medynai, iš jų: 30,0 proc. sudaro beržynai, po 6,6 proc. – juodalksnynai ir baltalksnynai, 6,7 proc. – drebulynai. Spygliuočių medynai užima 7152 ha arba sudaro 41,1 proc. urėdijos medynų ploto: eglynai – 33,0 proc., pušynai – 8,1 proc. Kietieji lapuočiai sudaro 8,8 proc. viso medynų ploto (1523 ha), iš jų:  uosynai – 8,2  proc., ąžuolynai – 0,6 proc. 

Bendras medynų tūris – 3110,4 tūkst. m³ medienos. Vidutinis (visų) medynų tūris 1 ha – 179 m³, brandžių – 271 m³, einamasis prieaugis – 6,23 m³. Vidutinis medynų skalsumas – 0,70, bonitetas – 1,7, amžius – 47 metai.

III ir IV miškų grupių medynai pagal plotą brandumo grupėmis pasiskirsto taip: jaunuolynai – 36 proc., pusamžiai – 26 proc., bręstantys – 15 proc. ir brandūs – 23 proc.

Urėdijos miškuose vyrauja laikinai perteklingo (L – hidrotopas) drėkinimo (61,4 proc.) ir labai derlingos (d – trofotopas) – 61,5 proc. augavietės bei kiškiakopūstinis-žibuoklinis (oxn) – 37 proc. miško tipas.

Pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį miškuose dominuoja sunkūs (priemolis, molis) mineraliniai dirvožemiai – 61,6 proc.

Praeito vykmečio (1995-2006 m.) ūkinės veiklos analizė

Miško ūkinė veikla apima miškotvarkos, miško apsaugos, naudojimo, atkūrimo, ugdymo ir melioracijos darbus. Ūkinės veiklos analizės tikslas yra įvertinti ūkinės veiklos valdoje intensyvumą. Analizės rezultatai naudojami miško ūkio tikslams koreguoti bei naujo vykmečio projektiniams sprendiniams pagerinti.

Pagal 1992 m. miškotvarkos projektą (buv. valstybiniams miškams) buvo numatyta kasmet iškirsti po 64,9 tūkst. m³ likvidinės medienos. Nustatyti pagrindiniai kirtimai turėjo sudaryti per 76 proc., ugdymo – apie 14 proc., sanitariniai – per 9 proc. viso iškertamo medienos tūrio. Pagrindiniais kirtimais iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuota iškirsti po 1,1 m³, o visų rūšių kirtimais – po 2,78 m³ likvidinės medienos. Visų rūšių kirtimais projektuota iškirsti per 72 proc. einamojo prieaugio.

Projekto galiojimo laikotarpiu (1995-2004 m.) pagrindinių miško kirtimų metinė biržė pagal tūrį iškirsta apie 96 proc., ugdymo kirtimų – per 187 proc., sanitarinių – per 248 proc. projektuotos. Tokią didelę sanitarinių ir kirtimų apimtį sąlygojo 1993 m. vėjavarta ir po jos sekusi kenkėjų (žievėgraužio tipografo) invazija, ypač 1995-1997 metais, kai priverstiniais sanitariniais kirtimais dėl liemenų kenkėjų buvo iškertama vidutiniškai po 32,6 tūkst. m³ (2-8 kartus daugiau nei projektuota) likvidinės medienos kasmet.

Dėl minėtų priežasčių pagrindiniais kirtimais paruošta mediena sudarė per 60 proc., ugdymo – per 20 proc., sanitariniais – apie 19 proc. (projektuota – 9 proc.).

Neplyni pagrindiniai kirtimai  pagal iškertamą tūrį sudarė 9 proc. (kiek ir projektuota) visų pagrindinių kirtimų. Apie 92 proc. visų neplynų pagrindinių kirtimų –  nebaigti neplyni kirtimai.

Miškotvarkos lauko darbų metu iš vertintų 1947 ha penkerių paskutiniųjų metų ugdytų medynų pagal ugdymo kokybę (patenkinamai, nepatenkinamai)  patenkinamai įvertinta per 95 proc. ugdyto medynų ploto. Nepatenkinamai atlikti ugdymo kirtimai tesudaro apie 5 proc. Pagrindinė priežastis, lėmusi neigiamą ugdymo kirtimų įvertinimą yra netinkamas ugdymo kirtimų intensyvumas (per mažas – 74 proc., per didelis – 26 proc.).

2006 m. miškotvarka inventorizavo 2219 ha paskutiniojo vykmečio želdinių. Pagal želdinių kokybę: gerų – 14,7 proc. (326 ha), patenkinamų – 70,4 proc. (1561 ha), blogų – 12,7 proc. (283 ha), žuvusių – 2,2 proc. (49 ha).

Pagrindinės išvados apie urėdijos ūkinę veiklą:

-     Pagerėjo žemės naudmenų struktūra: 7,5 proc. (1291 ha) padidėjo miško žemės, 3,8 proc. (634 ha) –  medynų plotas, atitinkamai sumažėjus nenaudojamų žemės ūkio naudmenų, kitos ne miško žemės plotams).

-   Pagerėjo III-IV miškų grupių medynų amžiaus struktūra – padidėjo jaunuolynų ir brandžių medynų plotai.

 -   Brandžių medynų tūris viename hektare padidėjo 19 m³ (nuo 252 m³ iki 271 m³). Bendras medynų tūris padidėjo 36,8 tūkst. m³.

-    Pagerėjo vykmečio želdinių būklė: geri želdiniai sudaro 14,7 proc., patenkinami – 70,4 proc., blogi ir žuvę – 14,9 proc. (1992 m. miškotvarkos duomenimis blogi ir žuvę želdiniai sudarė 37 proc.).

-    Laiku ir kokybiškai atliekami ugdymo kirtimai – nepatenkinamai įvertinta tik apie 5 proc. per penkerius paskutiniuosius metus atliktų ugdymo kirtimų ploto, inventorizuotas mažas (per 6 proc.) nedelsiant ugdytinų medynų plotas.

-     Padidėjo urėdijos teritorijos miškingumas, kuris šiuo metu yra 20,4 proc.

-    Elninių žvėrių apskaitos metu nustatytas minimalus žvėrių skaičius sąlyginiais elniais (105 vnt.) beveik 3 kartus didesnis už apskaičiuotą leistiną (324 vnt.). Paskutiniųjų metų želdinių ir žėlinių pažeidimai nustatyti 244 ha, o žievės nulaupymas – 16 ha plote.

Miško ūkinių priemonių projektas 2006-2015 metams

Ūkinių priemonių projektavimas vykdytas vadovaujantis LR miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr.96-1872; 2001, Nr.35-1161), LR saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr.63-1188; 2001, Nr.108-3902), Medžioklės įstatymu (Žin., 2002, Nr.65-2634), Aplinkos ministro patvirtintais, ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais: Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika (Žin., 2003, Nr.4-160), Pagrindinėmis miško kirtimų taisyklėmis (Žin., 1999, Nr.29-844; 2000, Nr.96-3054; 2001, Nr.63-2300; 2004, Nr.10-284), Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 2007, Nr.42-1596), Miško ugdymo kirtimų taisyklėmis (Žin., 2004, Nr.25-778), Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 1995, Nr.32-751; 2001, Nr.56-1996; 2004, Nr.130-4671) ir kt.

Projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų, kurie turi garantuoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Svarbiausi ilgalaikiai tikslai miško valdos mastu – optimalios miško funkcinės struktūros, miško rūšinės sudėties, miško amžiaus ir erdvinės struktūrų palaikymas, visų miško funkcijų užtikrinimas bei tvaraus ir subalansuoto miško ūkio garantavimas. Projektiniai miškotvarkos sprendiniai įgalina vykdyti įvairios trukmės miško ūkinės veiklos planavimą: trumpalaikį (iki 5 metų), vidutinės trukmės (10 metų) bei ilgalaikį (20-30 metų).

 Visų rūšių kirtimais kasmet projektuojama iškirsti vidutiniškai 81,9 tūkst. m³ likvidinės medienos. Pagrindiniais kirtimais projektuojama iškirsti per 77 proc. likvidinės medienos, ugdymo – per 7 proc., sanitariniais – apie 15 proc. ir kitais kirtimais – apie 1 proc. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuojama iškirsti 5,6 m³ (4,7 m³ likvidienės) medienos.

Medienos tūrio prieaugio naudojimas sudarys apie 90 proc. IV miškų grupės medynuose numatoma sunaudoti per 97 proc., III – apie 94 proc., II – 38 proc. medienos einamojo prieaugio.

Projektuojama vykmečiui metinė kirtimų apimtis

Miško naudojimo rodikliai pagal miškų grupes

Projektuojama metinė miško želdinimo apimtis pirmajam penkmečiui sudarys 196,3 ha (64,7 proc.), žėlimo 95,7 ha (29,8 proc.), mišraus – 21,4 ha (5,5 proc.). Antrajam vykmečio penkmečiui miško atkūrimo apimtis bus patikslinta suprojektavus biržes 2013-2017 metams.

Ūkinė veikla saugomose teritorijose projektuota griežtai laikantis visų, šią veiklą reglamentuojančių dokumentų, nedarant neigiamos įtakos saugomiems kompleksams.

Miškai pagal gamtinį degumą suskirstyti į 3 degumo klases: 1 (didelio) – 19 proc., 2 (vidutinio) – 27 proc., 3 (mažo) – 54 proc. Vidutinė degumo klasė – 2,3. Priešgaisrinių priemonių planas parengtas visiems urėdijos teritorijoje esantiems miškams.

Visa urėdijos teritorija suskirstyta į medžioklės plotų vienetus, kurių valdos patvirtintos komisijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms patvirtinti. Medžioklės plotuose, vadovaujantis normatyvais, nustatyta leistina žvėrių gausa, suprojektuotos biotechninės priemonės. Urėdijos miškuose tikslinga laikyti 11 briedžių, apie 226 tauriuosius elnius, apie 260 stirnų ir apie 360 šernų.

Esant dabartiniam pajamų ir išlaidų lygiui bei struktūrai, urėdija projektuojamu laikotarpiu, turėtų dirbti pelningai. Tačiau bendrasis pelningumas galėtų siekti tik 3,2 proc. arba 315,5 tūkst. Lt.

Skaičiavimai ir prognozės rodo, kad miškotvarkos suprojektuotos priemonės atitinka pagrindiniams miško ūkio tikslams ir uždaviniams bei daugiatikslio miško naudojimo principui, kuris užtikrina pakankamą miško ekosistemų stabilumą, miškuose esančių gamtos bei kultūros vertybių išsaugojimą ir iš esmės neprieštarauja socialiniams ir ekonominiams gyventojų interesams.

VĮ Joniškio miškų urėdijos  vidinės miškotvarkos projekto vadovas – V. Dičkalnis